Ar aš galiu sau leisti taip gyventi?
Šia tema labai norėjau pasidalinti, tačiau pradėjusi rašyti vis kažkur pastrigdavau.. Tekstas nesiliejo laisvai, daug kartų rašiau ir iš tryniau, mintys šokinėjo viena nuo kitos, o esmės ką noriu tuo pasakyti taip ir nesupratau.. Kelis kartus rašiusi ir taisiusi, o galiausiai palikusi tekstą tik juodraštyje, grįžau prie jo po kelių savaičių, nes tik dabar supratau apie ką buvo ši patirtis ir kuo tiksliai noriu pasidalinti su tavimi.
Pirmoji mintis buvo, kad noriu parašyti tiesiogiai apie pingius. Kokį didelį dėkingumą jaučiu gyvendama laikais, kai būdama moterimi, galiu sau leisti dirbti, uždirbti ir gyventi savo nepriklausomą gyvenimą vienai. Norėjau pasidalinti, kaip būna sunku, ka išsikeli sau finansinius tikslus ir jų nepasieki. Kaip nesmagu būna prašyti finansinės pagalbos, nes gyveni vidinio virsmo pereinamuoju laikotarpiu. Ir kaip reikia perlipti save, kai galėjai sau leisti viską, o dabar turi pradėti skaičiuoti.
Taip pat, norėjau parašyti ir kaip nebijant rizikuoti bei sekant savo širdimi, visata visada pasirūpina tavimi. Kaip mąstymas apie gausą, kad turi pinigų ir kad grįžta daugiau nei išleidi – veikia. Kaip galima sau leisti atsipalaiduoti ir leisti kitam pasirūpinti tavimi. Ir kaip galima pereiti iš susivaržymo, susimažinimo ir nuolatinio skaičiavimo į gyvenimą, kuriame sau leidi tai, apie ką svajoji, nes žinai, kad esi verta ir tokią patirtį nori išsinešti iš šio gyvenimo. Tačiau save vis sustabdydavau. Nes norėjau kalbėti apie patirtį kuri buvo, o ne apie patirtį, kurią šiuo metu išgyvenu.
Net neabejoju, kad praeities įvykiai formuoja mūsų dabartį ir ateities pasirinkimus. Ir kaip svarbu sąmomingai pagauti save kokią istoriją sau šiuo metu pasakojame prieš darydami pasirinkimą. Atsidurti finansiniame nesaugume šiuo metu yra mano pačios asmeninis pasirinkimas. Tai yra sąmoningas pasirinkimas, nes žinau, kad emocinis nesaugumas, kurį patyriau gyvendama santykyje, man kainuos brangiau. Rašau ir galvoju – tai štai ką reiškia gyventi vadovaujantis savo vertybėmis. Ir kaip fainiai yra pareflektuoti, nes štai ką apie save supratau – geriau vienai, pasispaudus ir vidinėje ramybėje, nei saugiai finansiškai, tačiau abejonėse ir neužtikrintume.
Todėl atsakant į mano pačios sau užduotą klausimą – ar aš galiu sau leisti taip gyventi? – drąsiai sakau, kad taip! Ar patogu? Ne. Ar saugu? Ne. Ar tai reikalauja stiprybės, papildomų pastangų ir daugiau ašarų – tikrai taip. Bet tam ir duodu sau laiko. Aš galiu taisyti kiekvieną savo priimtą sprendimą, nes nėra gerų ar blogų sprendimų, yra tiesiog sprendimai, kurie nuveda prie skirtingų rezultatų. Ką asmeniškai esu pastebėjusi, kad sprendimai priimti iš vidinio susilygiavimo ir šidries balso, būna sunkiausi, bet kartu ir labiausiai apdovanojantys. Todėl vis dažniau sau pakartoju – Egle, nebijok klausyti savęs, viską tu žinai, labiau pasitikėk savimi. Juk šiandien gyveni taip, kaip kažkada tik leidai sau pasvajoti ❤️
Kas laukia toliau – nežinau. Bet žinau, kad nuslūgus emocijoms, o patirčiai nugulus į lentynėles, lengviau atsikvėpsiu ir pasakysiu sau ačiū. Nes gyventi taip kaip noriu yra mano motyvacija. Ir joks kompromisas mažinantis mane yra svarbesnis už trumpalaikį diskomfortą, kurį turėsiu patirti kelyje į savo svajonių gyvenimą 🙂